| Ar verta taisyti mirusį kietą diską (hard drive) pačiam? Ką darysite, kai jūsų standusis diskas (hard drive) sugenda ir jūs nenorite išleisti keletą tūkstančių litų profesionalioms duomenų atkūrimo paslaugoms? Jūs greičiausiai tai darysite patys arba kreipsitės į ne profesionalus, ir galbūt pasisekus tai veiks. Tačiau MATRIX, UAB kaip profesionali duomenų atkūrimo laboratorija persoėja, kad tai pavyksta nedažnai, it tik kai būna 100% programinės laikmenos, standžiojo disko klaidos. Jei turite įtarimą, kad gali būti aparatūrinis gedimas, geriau nerizikuoti kažką pačiam adaryti ir iškart geriausiai kreiptis į profesionalus.
Pirmas dalykas ką norėtume peržiūrėti, tai kad apie 85% mirusių diskinių kaupiklių priežastys yra programinės (loginės klaidos), bet ne aparatūrinės. Tai gali būti sutaisyta su krūva priemonių, montuojant kitą OS, naudojant gyvus CD (Live CD), ar paprasčiausiai bandant tai padaryti su kita OS versija. Yra prieinama tonos tokių priemonių, įrankių, pradedant nuo tikrai brangių iki nemokamų, tam kad jums padėti, bandykite jas jei jums reikia to.
Likę 15 % yra mechaniniai gedimai, ir čia prasideda tikros bėdos. 10% iš jų būna dažniausiai elektronika esanti plokštėje apačioje diskinio kaupiklio, 4% yra galvutės arba plokštelės, ir maždaug 1% varikliukas. Dėl to kad (PCB) elektronikos plokštė disko apačioje dažniausiai laikosi and keleto varžtų ir nėra prilituota prie korpuso, jos keitimas yra gan lengvas dalykas. Fizinis elektronikos plokštės sukeitimas yra tas dalykas, kurį net pradedantysis sugeba atlikti.
Tačiau bėda ir pagrindinis sunkumas yra tas, kad gamintojai elektroniką keičia pastoviai, maždaug kas 2-3 mėnesius pagal mūsų duomenis, ar tai būtų PCB ar kiti komponentai, ar firmware, ir tai daro be jokio perspėjimo. Tai yra dėl to, kad įrenginys yra savistovis prietaisas, kuris pats tikrina kas yra jo viduje. Jie jūs norite keisti elektroniką, jums reikia įrenginio datos kodo tarpe dviejų mėnesių nuo mirusio įrenginio datos, ir dar mažiau datos plyšio jei norite būti saugūs atlikdami šią operaciją. Trumpai jei jūs norite daryti elektroniką, kuo artimesnis donoro pagaminimo laikas daug ką reiškia.
Galvutės ir plokštelės kurios sudaro likusią dalį yra kur kas daugiau sudėtingesnės. Jei kada nors esate atidarę standųjį diską (HDD), jūs matėte galvutes ant aktuatoriaus rankos, ir aišku plokšteles. Jei pas jus tik viena magnetinė plokštelė, tai gan gera pradinė padėtis, jūs galite ją išimti, įdėti į kitą įrenginį, ir dar turėti mažą tikimybę kad viskas veiks. Jei pas jus daug magnetinių plokštelių (jų paketas), jums nelabai pasiseks jas išimti ir turėti pakankamai realią tikimybę jūsų duomenų atkūrimui. Būtent šiuo atveju reikalinga speciali aparatūra, kurią turi UAB MATRIX, nes čia reikalingas labai didelis tikslumas ir ypač švari aplinka. Jei keitimo metu nors viena plokštelė iš viso paketo pasislinks nors per kelis mikronus, ar užkris kokia dulkelė, duomenų jūs nenuskaitysite.
Taip yra dėl to kad diskinio įrenginio takeliai yra užrašomi gamykloje, ir jūs jų negalite pakeisti (taip vadinamos servo žymės). Senesnis būdas yra toks, kad žingsinis motoriukas pajuda tam tikrą išmatuotą atstumą, naujesnis būdas yra toks kad visi takeliai turi užkoduotą savo vietą. Galvutės pajuda truputį, ir tada skaito kur jos yra. Jei joms reikia judėti toliau jos juda, jei ne tai pradeda skaityti duomenis.
Plokštelės dėl to yra tvirtai įtvirtintos į savo vietas, ir jei jūs atsuksite špindelius, tai niekas nebelaikys plokštelių išlyginimo. Jei jūs jas atlaisvinsite, jūs paprasčiausiai neturėsite būdo kaip jas vėl sulyginti. Kadangi sektorius užrašytas per kelias plokšteles, bet koks nesusilyginimas užmuš visus duomenis tame įrenginyje. Tai reiškia kad jei jūsų varikliukas sugedęs, paskutinis 1% ir jei pas jus daugiau kaip viena galvutė, žaidimas baigtas. Jei yra daug plokštelių, jūs geriau palikite jas ten kur jos yra nes bet kas kitas yra mirtinas.
Tai palieka jus su judančiomis galvutėmis. Paprastai tariant, tai yra sprendžiama bėda, bet reikalingos labai nesvyruojančios ir patyrusios rankos, jeigu pačios plokštelės nėra pažeistos. Būdas tą patikrinti yra atidaryti korpusą ir patikrinti plokšteles ar yra koks nors matomas pažeidimas. Jei nieko nesimato, patikrinkite mažą oro filtrą, ar nėra ant jo sidabro, ir vėl jei yra tai žaidimas baigtas. Jei plokštelės ok, skirkite laiko keisti galvutėms ir tada toliau žiūrėkite.
Bendrai imant, kietų diskų taisymas dažniausiai prasideda programinėmis priemonėmis, ir tada rečiau aparatūriniais keitimais. Jei tai aparatūra, tai dažniausiai el. plokštės keitimas, lustų perlitavimas, flash atminčių perprogramavimas, galvučių keitimas (kartais ne vieną kartą), magnetnių plokštelių keitimas ir pan., o tam nepasisekus reikalai tampa neaiškūs. Bet kokiu atveju tai galima bandyti padaryti pačiam, bet pasiruoškite sugadinti kelis įrenginius. Bandymai ant ne kritiškų duomenų yra geriausi, bandykite ir džiaukitės.
Jei duomenys tikrai reikalingi ir yra kritiniai, nerizikuokite ir neškite juos atstatymui į UAB MATRIX laboratoriją. Čia atliekamos visos aukščiau paminėtos operacijos, yra tikrai didelė donorų atsarga, yra švari aplinka ir speciali aparatūra tam, ir kas svarbiausia yra patyrę šios srities profesionalai. Jie yra sukaupę patirtį keičiant ne tik galvutes daugelyje standžiųjų diskų, bet ir magnetinių plokštelių paketų keitimą ne kartą sėkmingai atlikę, kas ir užsienyje mažai kur daroma.
Atnaujinta: 2007.04.16, Copyright MATRIX, UAB. www.duomenys.com
www.matrix.lt
|
